Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre jau antrus metus veikia vaikų ir jaunimo teatro studija. Jai vadovauja aktorė Vita Šiaučiūnaitė. Šiuo metu studiją lanko 46  nariai nuo 7 iki 18 metų.

Studijos vadovė, aktorė V. Šiaučiūnaitė mielai pasakoja apie studiją, apie jos veiklą, kūrybos procesą bei kaip studijos nariai vertina užsieniečių režisierių pastatytus spektaklius J. Miltinio dramos teatre.

Pasak jos, studijos užsiėmimuose daug žaidybinių elementų, kurie padeda jauniesiems teatro mylėtojams pažinti save, savo vidinį pasaulį ir smagiai leisti laiką mokantis vieniems iš kitų.

Tęsia tradicijas

–Prisimenant senus laikus, tokia studija veikė teatre, o jai vadovavo garsusis Juozas Miltinis.

– Kai teatrui vadovavo Maestro J. Miltinis, tokia studija buvo. Prisimenant ano laikmečio tradiciją ir pagalvojau, kad tokia studija gali vėl funkcionuoti. Juolab kad mano pačios kelias link teatro prasidėjo taip pat nuo panašios studijos. Tik ji buvo mano gimtajame Kupiškyje. Galvoju, kad teatro studija vaikams ir jaunimui labai svarbus dalykas. Pradėjus lankyti studiją kardinaliai keičiasi jaunimo požiūris į teatrą. Ypatingai paauglystės laikotarpyje. Kita vertus, labai pati norėjau tokios veiklos – užsiėmimų su vaikais ir jaunimu. Be to, tokia veikla teatrui suteikia daugiau gyvybės, judėjimo.

– Tai galima sakyti, kad J. Miltinio tradicija suvaidino bene svarbiausia vaidmenį?

– Tai jau taip… Kolegų atsiminimai apie kadaise teatre veikusią teatro studiją buvo patys svarbiausi.

Studija populiari

– Kiek vaikų lanko teatro studiją ir kokio amžiaus?

– Beveik penkiasdešimt vaikų. Didesnė dalis vaikų gauna finansavimą iš neformalaus ugdymo krepšelio. Studijoje užsiėmimai vyksta dvejose amžiaus grupėse. Vienoje – vaikai nuo 7 iki 12 metų amžiaus, o kitoje – nuo 12 iki 18 metų. Manau, kad toks amžiaus paskirstymas – labai teisingas. Jaunesniesiems būtų per sunkios užduotys, kurias atliekame vyresniųjų grupėje. Nors, galiu pasidžiaugti, kad jie labai greitai perpranta užduotis ir noriai improvizuoja.

– Vaikų lanko labai daug?

– Labai džiaugiuosi, kad atsirado tiek daug norinčių ir žingeidžių jaunų žmonių. Kai kurie jų susidomėjo teatru apsilankę teatro vykdomose edukacinėse programose: ekskursijoje po teatro užkulisius ir teatrinėje pamokoje. Šias programas teatre veda Laimutis Sėdžius, Gintautas Žiogas ir aš. Būtent teatrinių pamokų metu vaikai patiria buvimo scenoje džiaugsmą, užsikrečia juo ir atsiranda būtinybė tą pojūtį kartoti vėl ir vėl. Nenustebsiu, jei laikui bėgant vienas kitas ir nubyrės. Tai normalu. Jaunas žmogus renkasi ir ieško. Vis dar sulaukiu skambučių iš norinčiųjų lankyti teatro studiją.

Stiprina savitumą

– Sudėtinga dirbti su vaikais, su jaunimu?

– Visi vaikai yra labai skirtingi. Kai kurie atviri, drąsūs, laisvi. Yra tokių, kurie nepasitiki savimi, nors iš tiesų yra labai gabūs. Vaikus tiesiog tenka skatinti tikėti savo jėgomis, sugalvoti įvairių pratimų, kad jie atsipalaiduotų, išlaisvėtų. Teatro studijoje matau, kad vaikai gali daugiau, bet suprantu, jog jie savo sugebėjimus laiko užspaudę. Mano prioritetas juos „atidaryti“, kad taptų atviri sau ir pasauliui. Studijoje nedarome kažkokių ypatingų menų arba labai sudėtingų veiksmų. Plečiame pasaulėžiūrą, laviname kūno plastiką ir kalbos raišką, vaizduotę, fantaziją, kūrybinę energiją.

– Akivaizdu, kad teatro studija vaikams ir jaunimui padės labiau pasitikėti savimi, padės atsiverti?

– Priimant į studiją vaikų tėvams akcentavau, kad vaikams teatro studija padės psichologiškai pasijusti tvirtesniais, drąsesniais. Jie susiras naujų draugų, pažins teatro meną ne tik iš žiūrovo kėdės, bet ir susipažins su visu kūrybiniu procesu, vykstančiu teatre. Su vaikais žaidžiame. Jie gauna užduotis jausti partnerį, suprasti jį ir pajusti, ką jaučia šalia esantis. Užduotys padeda vaikams suvokti savo veiksmus ir jausmus. Studiją drąsiai galima vadinti savęs pažinimo studija. Vaikai mokosi suvokti priežastis, kodėl su vienais susidraugauji, su kitais ne. Tokie žaidimai ir situacijos tiek vaikams, tiek jaunimui įdomūs. Jie mokosi nepamesti vaidmens ir tuo pačiu suprasti, kokį vaidmenį tuo pat metu atlieka šalia esantis partneris.

– Ar tokie patys užsiėmimai vyksta ir su vyresniais?

– Iš esmės tokie patys – vyrauja žaidimo forma. Beje, vyresnieji labai motyvuoti. Žino, kodėl lanko teatro studiją. Sako, kad užsiėmimai jiems labai svarbūs, kad papildo jų žinias. Su vyresniais kalbamės įvairiomis temomis, net ir socialinėmis. Žinoma, jiems skiriami sudėtingesni etiudai – dėmesiui sukaupti, balsui lavinti. Jie mokosi laisvai bendrauti, lavina tartį, mokosi užtikrintai, charizmatiškai kalbėti prieš auditoriją. Prieš kiekvieną studijos užsiėmimą susidėlioju planą, bet jam prasidėjus, kartais tas planas pasikeičia kardinaliai. Tie pasikeitimai priklauso nuo vaikų nuotaikos ir bendros grupės atmosferos.

Plečia akiratį

– Teatre spektakliu stato režisieriai užsieniečiai. Ar jų darbas turi įtakos teatro studijai?

– Mano pačios akiratis ir žinios plečiasi. Juk kiekvienas režisierius turi savo stilių, darbo metodą, todėl teatro studijos nariams nauji režisieriai daro įspūdį. Jie nori juos pamatyti, bendrauti su jais. Naujienos ir nauji įspūdžiai teatro studijai – svarbios. Studijos nariai žiūri spektaklius, vyksta spektaklių aptarimai. Studijos jaunimas žiūrėjo lenko Krzysztof Zanussi režisuotą spektaklį „Hybris (Puikybė)”, vieno ryškiausių gruzinų teatro režisieriaus Andro Enukidzė pastatytą spektaklį „Chanuma“ pagal Avksentijaus Cagarelio pjesę „Chanuma“, ukrainiečio Stanislavo Moisejevo režisuotą spektaklį „Saša, išnešk šiukšles!“. Dar labai svarbu, kad vaikai yra teatre, dirba teatre ir jiems yra galimybė stebėti teatre vykstančius procesus. Jų akiratis plečiasi, o tai – labai puiku.

– Ar režisieriai užsieniečiai buvo susitikę su teatro studijos nariais?

– Buvo tokių minčių surengti susitikimus, bet režisieriai labai užimti. Pavyzdžiui spektaklį „Chanuma“ režisierius iš Gruzijos A. Enukidzė statė tik mėnesį. Tai jam atrasti laiko susitikimams, praktiškai nebuvo galimybės.

– Kaip studijos jaunimas vertina užsienio režisierių statytus spektaklius ir kaip jūs vertinate jaunimo norą pažinti, suprasti?

– Vaikai prisipažino, kad spektaklis „Hybris“ – sudėtingas. Sakė, kad jį peržiūrėjus reikėjo galvoti, bet nebuvo tokių, kurie būtų sakę – spektaklis nepatiko. Teigė, kad gerai, jog toks spektaklis pastatytas J. Miltinio dramos teatre. Teatro studiją lanko tie vaikai, kuriems patinka teatras, todėl studijoje vyksta ir spektaklių bei perskaitytų knygų aptarimai. Savo nuomonės jiems neperšu ir džiaugiuosi, kad vaikai turi savo nuomonę ir ją pasako. Su teatro studijos nariais bendrauju kaip su lygiais sau. Bendraudama su jais nenaudoju tarptautinių ir sudėtingų žodžių, aukštų frazių. Stengiuosi kalbėti taip, kad jie suprastų. Sakau jiems, kad žinios, informacija tai ne sunkumas, o padeda plėsti jų akiratį. Todėl, labai džiaugiuosi, kad jie domisi, kad nori pamatyti naujus spektaklius. Atradom būdą, kaip vaikai gali aplankyti spektaklį, savanorystė padėjo išspręsti šią problemą.

Svarbi misija

– Kiek liko vaikų, kurie pradėjo ją lankyti pernai metais?

– Didžioji dalis ir toliau lanko studiją. Išėjo dvyliktokai, bet atėjo kiti, kurie domisi teatru.

– Kokia jūsų savijauta teatro studijoje?

– Kaip jau minėjau, jaučiuosi labai gerai. Esu iš tų žmonių, kuriems reikia veiklos. Jaučiu, kad turiu ką duoti, o tai yra varomoji galia, kuri neleidžia stovėti vienoje vietoje. Nieko nedaryti negaliu. Todėl atsirado teatro studija, todėl gimė edukacinės programos. Kita vertus, labai džiaugiuosi, kad tiems darbams pritarė teatro vadovas Linas Zaikauskas. Tuomet jaučiu, jog tai ką darau – svarbu ne tik man.

Sezoną baigs spektakliu

– Ne paslaptis, kad lankantieji teatro studiją nori tapti aktoriais. Ar pritariate tokiam teatro studijos narių norui, ką sakote jiems pareiškus, kad bus aktoriai?

– Sunki ta aktoriaus profesija, bet kito darbo nesiimčiau, nors siūlytų aukso kalnus. Bet, teatro studijos narius, kurie sako, kad rinksis aktoriaus profesiją, perspėju, kad gerai pagalvotų. Sakau jiems, kad pirmiausia jie patys turi atsakyti į klausimą, kodėl nori tapti aktoriais. Jeigu atsakymas yra tvirtas ir aiškus pačiam sau, tuomet galima galvoti apie aktorystę. Beje, vienas vaikinas, kuris pernai lankė studiją, pasirinko aktoriaus profesiją ir šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

– Teatro studijos užsiėmimai vyksta nuo pernai metų rudens. Kaip planuojate užbaigti sezono studiją?

– Jau nusprendėme, kad su vaikais ir jaunimu statysim spektakliuką „Bembis“. Anksčiau šis spektaklis buvo rodomas teatre. Yra išlikusios dekoracijos, drabužiai, tai nusprendėme pastatyti šią pasaką.

 

Raimonda Mikučionytė

AINA.LT