renginiai kraunami
  • event jau ivyko.

Dviejų dalių spektaklis pagal Dorotos Masłowskos pjesę „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“.

Kūrybinė komanda: Lukas Varanauskas, Eglė Petrulytė, Karolis Alekna, Martyna Nevieraitė, Kamilė Bikelytė, Martynas Ungurys, Paulius Jakubėnas, Saulius Požerskas.

Trukmė: 90 min.

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, Mažoji salė

Rugsėjo 2 d. 18 val.

Įėjimas nemokamas, pakvietimą atsiimti teatro kasoje!

*   *   *
Lenkų jaunosios kartos literatūros ir tekstų teatrui kūrėja Dorota Masłowska (1983), baigusi psichologijos studijas Gdansko universitete ir kultūrologijos mokslus Varšuvos universitete, kaip rašytoja debiutavo 2002 m. romanu „Lenkų ir rusų karas po baltai raudona vėliava“, kuriame vaizduojamas nevilties ir įtūžio kupinas postsocialistinio provincijos miesto „prarastojo“ jaunimo vidinis gyvenimas. Ši knyga išversta į daugelį pasaulio kalbų, įskaitant ir lietuvių (2007 m.), o pačiai rašytojai pelnė „Nikės“ – aukščiausios lenkų literatūros premijos – nominaciją. Antrasis autorės romanas „Karalienės povas“ (2006 m.) – tai bravūriška stilizacija, kurioje prozinis pasakojimas pateikiamas rimuota hip-hopo forma, o pačiame kūrinyje drąsiai ir žaismingai analizuojama medijų ir pop kultūros stereotipų valdoma šiuolaikinė visuomenė.

Kaip dramaturge Masłowska debiutavo pjese „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“ (2006 m.). Pasitelkusi juodosios komedijos žanrą, Masłowska kalba ne vien apie šiandieninę Lenkiją ir atvirai klausia, kas slypi už švytinčio suvienytos Europos fasado, kodėl naująsias jos visuomenes yra apėmęs nepakantumas „žemesnėms“ tautoms, socialinė atskirtis, vartotojiškumo akseleracija, vedanti link susvetimėjimo ir agresijos?

Žiemą aš keliavau su savo draugu prie jūros: naktis, vėjas, tuštuma ir tik mes – du vargšai valkatos. Kai panorome išgerti puodelį kavos vieninteliame viešbutyje Juratoje, mano draugas išsipusčiusiai barmenei pasakė: „Laba diena, mes esame du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai, galbūt turite likusių užkandžių?“ Rašytoja sako negalėjusi pamiršti baimės barmenės veide, – juoką ji suprato visiškai rimtai ir išsigando „valkatų rumunų“. Pjesės autorė prisipažįsta: „tai tikriausiai liūdniausia istorija, kurią man teko parašyti. Pirmoji pjesės dalis yra apie dviejų jaunų žmonių karštinę ir beprotystę, antroji – apie jųdviejų staigų prabudimą kažkur Lenkijoje, apie netikėtą vienišumą, susvetimėjimą ir kovą už gyvenimą ir mirtį. Pjesė kalba apie emocionalią žiemą ir apie „rumuniją“ žmonėse šiandien“ („Didaskalia“ 2006, nr. 72).