Dviejų dalių spektaklis

Režisierius: Augustas Gornatkevičius

Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Simona Davlidovičiūtė

Šviesų dailininkas: Julius Kuršis

Kompozitorius: Jokūbas Tulaba

Trukmė: 3 val.

Premjera: 2019 m. rugsėjo 12, 13, 15 d.

* * *

Lietuvių rašytojo Tomo Šinkariuko „Kelionė į Edeną“ – tai kelio pjesė. Nuobodžiaujanti pora Izabelė ir Rolandas nusprendžia važiuoti pailsėti prie jūros. Pakeliui jie susipažįsta su Monika ir Miku, keistu būdu stabdančiais pakeleivingas mašinas. Toliau į Nidą jie vyksta keturiese ir Izabelės bei Rolando būtis ima keistis.

Kai kurie pjesės elementai gali priminti Chucko Palahniuko „Kovos klubą“. Pagrindiniai veikėjai gali ką tik nori nusipirkti didžiuliuose komercijos centruose ir gyvena pertekliuje. Be to, čia taip pat veikia ir antrininkai, doppelgängeriai. Tuo pačiu, anot režisieriaus, Izabelės ir Rolando tarpusavio santykiai bei bendravimo būdas atitinka lietuvišką santykių modelį, šie veikėjai – mūsų tėvų ir netgi mūsų pačių provaizdžiai.

Kurdamas spektaklį A. Gornatkevičius daugiausia dėmesio skyrė vaizduotės problemai, kuri turėtų tapti svarbiausia siekiamybe norintiems išvengti nuobodulio. Jaunasis menininkas kritikuoja įsitvirtinusį standarto propagavimą ir, Josepho Campbello žodžiais tariant, „pasibaisėtiną susvetimėjimo būklę, vadinamą normalumu“.

„Tam tikru istorijos momentu techninis progresas nustojo skatinti vaizduotę ir pradėjo ją slopinti“, rašoma T. Šinkariuko pjesėje. Ši citata statant spektaklį režisieriui tapo vienu iš atspirties taškų.

Interpretuodamas „Kelionę į Edeną“ režisierius remiasi ir Aldous Huxley esė „Suvokimo durys“ (1954) bei „Dangus ir pragaras“ (1956) išsakytomis idėjomis. Anglų rašytojo požiūriu, žmogus visada siekė pabėgti nuo gyvenimo monotonijos, atverti „suvokimo duris“ į sielų, „prarastojo Edeno grožio“ pilną pasaulį. Nuo neatmenamų laikų jį pasiekti padėdavo religiniai išgyvenimai, narkotikų vartojimas, šizofrenijos patirtys bei, galiausiai, meno kūrinių poveikis.

Tomas Šinkariukas (g. 1971) yra rašytojas ir dramaturgas. Anot kolegų Gintaro Patacko ir Dariaus Pocevičiaus, jis nuosekliai plėtoja XX amžiaus avangardistų neišpurentus literatūrinius dirvožemius, o savo pjesėse sukūrė savitą pasaulį – greta „normalaus“ pasaulio egzistuojančią erdvę, kurioje atsiduria dvasinę ir egzistencinę pusiausvyrą praradę personažai, ant ribos balansuoja ne tik veikėjai, bet ir pats autorius, pasirinkdamas ribinius, kraštutine žmogiškumo riba apibrėžtus siužetus, idėjas bei kalbėseną. Tai ne pirmas šio dramaturgo pastatymas Panevėžyje – 2000 m. Rimantas Teresas Juozo Miltinio dramos teatre pastatė T. Šinkariuko pjesę „Hambetas“.

Augustas Gornatkevičius (g. 1994) yra jaunosios kartos teatro režisierius. Teatro režisūros bakalauro studijas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Jono Vaitkaus ir Agniaus Jankevičiaus kurse, šiuo metu Yanos Ross kurse tęsia magistro studijas. Juozo Miltinio dramos teatre rodomi jo spektakliai „Roberto Zucco“ ir „Hotel Universalis“.

APIE SPEKTAKLĮ RAŠO:

Menų faktūra: http://www.menufaktura.lt/?m=1024&s=69011

Alfa.lt: https://www.alfa.lt/straipsnis/50400953/vaistas-nuo-nuobodulio-kelione-i-edena

APIE SPEKTAKLĮ KALBA:

LRT Ryto allegro: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000078117/ryto-allegro-pauliaus-senutos-debiutinis-romanas-sfera?fbclid=IwAR2WX11oCSi2qXvzlwoZw1xX6Z0hlrMye3iHz57o4IKk7o_cb0616H0euro 

LRT Kultūros diena: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000078622/kulturos-diena-aiste-pilibaviciute-daugelis-jaunu-menininku-susiduria-su-emociniais-sunkumais-bet-ne-visi-isdrisa-prabilti?fbclid=IwAR0Jd_oPC8eRW34Lm_sZLSB1XZip7_oswR8ee2Dvg0WoVEyRKEPI2bqksUE

Projekto partneris:

Projektą finansuoja:

Vaidina

Giedrius Arlauskas, Justina Nemanytė, Emilis Pavilionis, Julius Tamošiūnas,  Agnieška Ravdo.