Mindaugas Klusas, LRT.lt / 2020.06.06 / 10:02

Šiandien, birželio 6-ąją, 60 metų jubiliejų pasitinka Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Eleonora Koriznaitė. Scenoje ji buvo Nastasja Filipovna ir Bobi, kine – Moli ir Mažytė žmona, o savo mamai, to paties teatro aktorei Eleonorai Matulaitei ji – Eglė.

Šiuo metu jubiliatė LRT.lt sako gyvenanti laukimu. Laukia, kada baigsis karantinas, laukia naujojo sezono pradžios ir naujų vaidmenų, laukia, kada teatre pagaliau liausis vadovų kaita ir bus grįžta prie nuoseklaus darbo, kūrybos.

Miltinis buvo nenuspėjamas

Teatre E. Koriznaitė – nuo mažumės. Sako jame ir užaugusi. Mama ją nuolat atsivesdavo, o režisierius J. Miltinis mėgo aktorių vaikus įtraukti į spektaklius. Atžalos gastroliuodavo su savo tėvais po Lietuvą, aktorė teigia prisimenanti, kaip po spektaklio čia pat, teatro salėje, visi nakvodavo įsirengę guolius.

„Žiopsodavome, kaip vyresnieji aktoriai ruošiasi miegui, gamina maistą, tepa sumuštinius, kokie jų įpročiai. Tai buvo labai romantiškas nuotykių laikas“, – sako E. Koriznaitė.

Nuo vaikystės ji mėgusi piešti, lankė Panevėžio vaikų dailės mokyklą. „Mama jau buvo pradžiugusi, kad į teatrą nesuksiu, esą, mano kelias bus lengvesnis“, – tęsia pasakojimą aktorė. Tačiau 1976 metais patylomis įstojo į J. Miltinio vaidybos studiją. Mama gerokai nustebo, bet šaukštai jau buvo po pietų. „Ta teatro sėkla tikriausiai dar vaikystėje pasisėjo ir galiausiai sudygo“, – svarsto pašnekovė.

Egzaminą jaunoji Koriznaitė išlaikė, tačiau tikrasis J. Miltinio egzaminas dar tik laukė. Aha, į studiją atėjo aktorės duktė – negi taip paprastai priimsi?! Pirmąją dieną įstojusiųjų sąraše Eleonora nerado savo pavardės. Dar savaitę ar ilgiau studijos vadovas nuduodavo jos nepastebįs. „Ir vieną dieną praregėjo, perskrodė smelkiančiu žvilgsniu ir pasakė savo žemaitiška tarme: „Koriznaaait, kur buvaaai? Kodėl nesilankaaai?“ – juokiasi aktorė.

Anot jos, J. Miltinis buvo nenuspėjamo būdo, labai mėgo psichologinius žaidimus. Aktoriai kitą rytą po spektaklio net bijodavę susitikti jį teatre. „Nes nežinia, kaip sureaguos. Vieną dieną gali pagirti, kad puikiai vaidinai, kitą – sumalti į miltus. Pagirtas nė vienas nesidžiaugdavo, nes žinojo, kad nuomonė netrukus pasikeis“, – juokiasi jubiliatė.

Po miltiniško periodo teatre nebeliko asmenybės, kuri galėtų suvaldyti talentingus, užgrūdintus, šilto ir šalto mačiusius ambicingus aktorius. „Viskas kinta: gimsta, auga, sužydi ir nunyksta. Taip ir teatras. Negali gyventi tik praeitimi, nors esu laiminga, kad man teko pažinti J. Miltinį ir matyti teatro šlovę. Pastaraisiais metais teatro gyvenimas buvo labai banguotas – per daug skandalų, per daug triukšmo“, – sako E. Koriznaitė.

Bene sudėtingiausias karjeros vaidmuo jai buvo JAV dramaturgo Tennessee Williamso pastoriaus duktė Alma režisieriaus Ramūno Abukevičiaus spektaklyje „Vasara ir dūmai“. „Perskaičiusi pjesę galvojau – o, Dieve! – kaip reikėtų ją suvaidinti ir kam ji teks. Teko man“, – juokiasi E. Koriznaitė.

Labai jai patiko ir tuo įsiminė Molierre`o pasiutusi tarnaitė Tuanetė. Kreivai aktorė žiūrėjusi ir į kreizi Bobi spektaklyje „Paskutinysis aistros kamuojamas meilužis“. Jo premjera įvyko dar 1994 metais, tačiau vaidinimas rodomas iki šiol, jau beveik pusę E. Koriznaitės gyvenimo. Ir vaidinti jame vis dar smagu.

Aktorė garsėja ne tik kaip Eleonora, bet ir kitu vardu – Eglė. Dėl to gyvenime būta nemažai painiavos. Vieną kartą nusprendusi nesusipratimams padaryti galą, E. Koriznaitė tiesiai šviesiai paklausė mamos, koks gi tikrasis jos vardas: „Eleonora, – atsakė mama, – tavo tikrasis vardas yra Eglė.“

Krištolinė Tamara – lietuvių Džokondai

Suprantama, pats garsiausias E. Koriznaitės vaidmuo sukurtas kine – tai Rūta režisieriaus Raimundo Banionio pilnametražiame debiute „Mano mažytė žmona“ (1984). Po kurio ją pamilo visa Lietuva, aktorė pavadinta kultine.

Filme vaidino visa plejada jaunų aktorių, kai kurie ir šiandien dar džiugina žiūrovus savo darbais: Saulius Balandis, Ingeborga Dapkūnaitė, Arūnas Sakalauskas, Juozas Marcinkevičius, Linas Paugis, Tauras Čižas, Violeta Kelmelytė.

Utenos Marytės Melnikaitės trikotažo ir galanterijos fabrikas per lietuviško kino festivalį ją titulavo geriausia tų metų kino aktore, o Tbilisio sąjunginiame jaunųjų kinematografininkų festivalyje E. Koriznaitė pelnė „Krištolinę Tamarą“.

„Nuvažiuoti į Gruziją ir kino festivalį tais laikais buvo kažkas tokio! Festivalio vertinimo komisijos pirmininkas buvo Sergejus Paradžanovas. Sakartveliečiai vaišino, vežiojo po kaimus, vynas liejosi upėmis“, – prisimena E. Koriznaitė.

Filmo režisierius R. Banionis dėl kažkokių priežasčių negalėjo skristi kartu. Tad žaviąją laureatę iš Lietuvos globojo kino dokumentininkas Saulius Beržinis ir operatorius Donatas Buklys.

Artėjo festivalio uždarymas, prizų teikimo ceremonija, tačiau aktorei buvo liepta grįžti į Lietuvą, nes tomis pačiomis dienomis Panevėžyje turėjo įvykti spektaklio premjera, kurioje ji sukūrė nediduką vaidmenį.

E. Koriznaitė pakluso, atsisakė iškilmių ir atvyko į Tbilisio oro uostą. O čia paaiškėjo, kad skrydžiai atšaukti dėl nepalankių orų. „Terminale prasimaliau gal parą ar dvi, negalėdama nei išskristi, nei paskambinti į namus. Žmonės miegojo ant grindų. Festivalyje sau puotauja, o Lietuvoje siunta, kad negrįžtu. Galiausiai grįžau pavėlavusi“, – pasakoja aktorė.

Net nežinojusi, kad tuo metu jai buvo skiriamas geriausios aktorės prizas. Kad S. Paradžanovas jos pasigedo ir gyrė, pavadino Džokonda. Tai jai vėliau papasakojo S. Beržinis ir D. Buklys. O lietuviškoji Džokonda visa nelaiminga trynėsi oro uoste ir dar buvo smerkiama už nepasirodymą premjeroje. O lietuviška spauda buvo pilna Eleonoros nuotraukų ir sveikinimų parvežus geriausios aktorės apdovanojimą.

Mažytė žmona paraudusiomis akimis

Filmuojantis „Mano mažytėje žmonoje“ Panevėžio teatro aktorei buvo nepaprastai smalsu ir įdomu susipažinti su vilniškiais Jono Vaitkaus auklėtiniais. Filmavime kartą buvo atsilankė R. Banionio kurso vadovas Vytautas Žalakevičius.

J. Vaitkaus mokiniai kaip tik buvo bebaigią konservatoriją. Todėl vyko daug naktinių filmavimų, nes tik šiuo paros metu visi galėjo susirinkti. „Paryčiais visi vaikščiodavome raudonomis akimis. Tačiau buvome jauni, nieko neėmėme į galvą“, – pasakoja E. Koriznaitė.

Vis dėlto filmavimasis „Mažytėje žmonoje“ nebuvo E. Koriznaitės debiutas kine. Būdama trejų ar ketverių ji suvaidino poeto Vytauto Montvilos vaikystės draugę režisierių Gedimino Karkos ir Algirdo Aramino filme „Naktys be nakvynės“.

„Mano mama vaidino Montvilos žmoną, o aš tą žmoną vaikystėje. Pirmasis krikštas kine buvo aplaistytas ašaromis, nes man reikėjo bėgioti po pievą ir rinkti gėles. Bet tos gėlės nesiskynė, turėjo storus kotus, todėl apsiverkiau“, – juokdamasi pasakoja E. Koriznaitė.

Klausiu jubiliatės, iš kur tas karališkas kraujas, matomas jos nuotraukose. „Gerai, kad jums taip atrodo. Aristokratiškas komplimentas, labai ačiū, – nusijuokia E. Koriznaitė. – Beje, J. Miltinis sakydavo, esą aktorė turinti taip save prižiūrėti, kad net prarijusi vyšnios kauliuką atrodytų nėščia. O, antra, ji turėtų būti aristokratiška baltaodė, tad jai negalima degintis.“

https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1184310/kaip-legendinis-paradzanovas-pasigedo-aktores-eleonoros-koriznaites-kur-dingo-musu-dzokonda?fbclid=IwAR21xGFZX7n-q2bAX12vN4_1_EtbC082JwvoOrB7Xe2ESUBwcd150u9NZ4U

 

111280cookie-checkKaip legendinis Paradžanovas pasigedo aktorės Eleonoros Koriznaitės: kur dingo mūsų Džokonda?!