2016 m. sausio 15 d.

Pasaulyje yra mažų miestų, kurie sukuria savitą veiklą ir plačiai paskleidę šią žinią tampa traukos centrais. Panevėžys turi stiprų kultūros potencialą. Sujungus įvairių sričių pajėgas, kultūra galėtų tapti vienu iš prioritetų, kuriant miesto veidą.

Panevėžys gali tapti tokiu miestu, kuriame kultūra atsiskleistų savo plačiąja prasme. Juozo Miltinio dramos teatras imasi sudėtingos misijos suburti įvairių sričių institucijas, kurių bendradarbiavimas pagerintų gyvenimo kokybę čia gyvenantiems ir kartu padarytų miestą traukos centru Lietuvos gyventojams ir užsieniečiams. Kviečiami bendradarbiauti visi, kuriems rūpi miesto gerovė.

Teatro kuriamos koncepcijos atspirties taškai – laiko patikrintų vertybių ir šiandienos realijų tandemas, aukštos prabos kultūra, į Panevėžį atvykstantys iškilūs pasaulio menininkai, garsūs kultūros, visuomenės veikėjai, pasidalinsiantys savo kūryba, patirtimi, glaudus miesto institucijų bendradarbiavimas. Išankstinės apklausos parodė, kad šis projektas sudomino panevėžiečius, jam pritaria ir į jį įsijungti žada ne tik kultūros, švietimo, bet ir socialinės, sveikatos apsaugos, dvasinės bei kitų sričių institucijos ir visuomeninės organizacijos.

Bendrą įvairių institucijų projektą, apimantį visą miestą, inicijuotų Juozo Miltinio dramos teatro premjerinių spektaklių tematika, kurių spektras labai platus: nuo amžinų vertybių iki aštriausių nūdienos aktualijų.

Per 2016-uosius metus Juozo Miltinio dramos teatras numato išleisti 6 premjeras, kurių kiekviena turėtų tapti reiškiniu, gvildenant kultūrines, socialines, ekologines, politines temas. Žadama pasikviesti tokius šių sričių korifėjus, kurių atvykimas į Panevėžį atrodo „misija neįmanoma“, o iš tiesų su jais jau sutarta. Juozo Miltinio dramos teatras tikslina kelionių detales, susitikimų datas.

Balandžio 30 dieną į savo kūrinio „Černobylio malda“ premjerą Juozo Miltinio dramos teatre atvyks Nobelio premijos laureatė rašytoja Svetlana Aleksijevič, su kuria po spektaklio vyks susitikimas – kūrybos vakaras. Pasaulinio garso režisierius, Lenkijos kino ir teatro grandas Kšištofas Zanusis (Krzysztof Zanussi) Juozo Miltinio dramos teatre režisuos savo pjesę „Mirties nuosprendis antrininkui“.

Bendrame projekte dalyvaus įvairios Panevėžio institucijos: Juozo Miltinio dramos teatras, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Dailės galerija ir Fotografijos galerija, Kraštotyros muziejus, Muzikinis teatras, kino teatras „Garsas“, Bendruomenių rūmai, A galerija, R. Bagdono džiazo klubas, Panevėžio kolegija, miesto gimnazijos ir kt.

Projektą sudarys 6 dalys, kurių kiekviena vyks vis kitą mėnesį.

KOVAS

Teatro triumfas

Prieš 75 metus jaunas, ambicingas, Paryžiaus ir Londono kultūros ragavęs režisierius Juozas Miltinis Panevėžio dramos teatre pastatė pirmąjį spektaklį N. Pogodino „Sidabrinis slėnis“. 1941 m. kovo 15 d. įvykusi premjera buvo oficialus Panevėžio dramos teatro atidarymas. Tai buvo tas žingsnis, kuriuo žengiama į naują miesto gyvenimo kokybę. Dar nežinomą, net nenuspėjamą teatro ateitį, kuri sudrebins provincialią rutiną.

Ši sukaktis – labai svarbi Panevėžiui. Teatre ji bus minima kovo 18 dieną spektaklio „Lietaus dievas“ premjera. Pjesę, kurią specialiai teatro jubiliejui rašo vienas universaliausių ir jautriausių šiandienos lietuvių kūrėjų Alvydas Šlepikas, Juozo Miltinio dramos teatre statys žymus režisierius Julius Dautartas. Simboliška, kad būtent jis buvo pirmasis režisierius, kuriam teatro legenda Juozas Miltinis patikėjo savo kabineto raktus.

Juozo Miltinio dramos teatras kviečia miesto įstaigas paminėti šią įsimintiną datą „su trenksmu“. Įsivaizduokime, kad visas Panevėžys kovo mėnesį gyvena miltiniška dvasia. Kino teatras „Garsas“ rodo filmus su režisieriumi Juozu Miltiniu ir jo aktoriais, Fotografijos galerija rengia jų portretų parodą, Kraštotyros muziejus panardina į 1940-ųjų metų Panevėžį. Koncertuose skamba 1930-ųjų metų Paryžiaus šlageriai. Bibliotekoje vyksta diskusijos apie teatrą ir skaitytojai graibsto knygas šia tema. Kiekviena gimnazija, mokykla randa savo raiškos formą. Laisvės aikštės kavinių, parduotuvių, fotostudijų languose – Miltinis, Miltinis, Miltinis.

BALANDIS

Paskaičiuokime ekologijos pulsą

Balandžio mėnesį Juozo Miltinio dramos teatras paminės Černobylio atominės elektrinės katastrofos 30-ąsias metines, pastatydamas spektaklį „Černobylio malda“ pagal Nobelio premijos laureatės rašytojos Svetlanos Aleksijevič to paties pavadinimo knygą. Panevėžiečiai turės itin retą galimybę pabendrauti su žymia rašytoja, nes autorė atvyks į Panevėžį, J. Masiulio knygyne dalins autografus skaitytojams, žiūrės spektaklį, po jo susitiks su žiūrovais.

S.Aleksijevič rašo dokumentinę prozą, kurią pati vadina „Didžiosios Utopijos kronika“. Tai knygos apie Antrąjį pasaulinį karą („Karas neturi moteriško veido“, 1985, „Paskutiniai liudininkai“, 1985, atnaujinta versija 2004), Afganistano karą („Cinko berniukai“, 1990), savižudybes („Mirties užkerėti“, 1993), Černobylio tragediją („Černobylio malda“, 1997), sovietmečio žmogų („Second hand laikai“, 2013). Didžioji Utopija – tai sovietinio laikotarpio gyvenimas ir pasakojimai. Rašytoja kalbasi su žmonėmis, kurių patirtis ir etiniai pasirinkimai kitaip liktų nematomi. Kaip rašė S.Aleksijevič kūrybos tyrinėtoja Jelena Gapova, „savo knygas ji užrašo tada, kai sovietinė visuomenė galutinai nusivilia deklaruotu tikslu, bando apčiuopti naują prasmę ir neranda jos“.

Skaudi, mus visus palietusi Černobylio katastrofa ragina prabilti apie šiandien labai opią ekologijos temą. Vyriausybės, mokslininkai, aplinkosaugos aktyvistai nepaliaujamai diskutuoja apie klimato atšilimo problemą. Nuomonės įvairiausios, dažnai kardinaliai priešingos. Menininkai dažnai pažvelgia į tokius reiškinius savaip – aštriau, giliau, jautriau. Kartais jaunimo sukurtos ekologinės parodos, drabužių kolekcijos iš atliekų priverčia susimąstyti labiau nei solidus mokslininkų traktatas.

Balandžio mėnesį projekte dalyvaujančios institucijos kviečia panevėžiečius ir kitus Lietuvos gyventojus paskaičiuoti pasaulio ekologijos pulsą ir rasti savų raiškos priemonių jam normalizuoti. Mieste vyks dokumentinių filmų peržiūros, parodos, diskusijos ir pan. Ši aktuali tema turėtų būti paliesta ne tik kultūros, bet ir socialinėje, politinėje, dvasinėje plotmėje, į veiklą turėtų įsitraukti šių sričių atstovai.

GEGUŽĖ

Apie senatvės ir jaunystės sankirtas

Gegužės mėnesį Juozo Miltinio dramos teatras stato spektaklį pagal šiuolaikinės suomių rašytojos Lauros Ruochonen kūrinį. Tai tarsi šiandieninis „Pigmalionas“ atvirkščiai. Nuo graikų mito apie legendinį skulptorių ir jo sukurtą bei atgaivintą Galatėją ar Bernardo Šo pjesėje papasakotos istorijos apie profesorių, kuris gėlių pardavėją pavertė į aukštuomenės damą, pirmiausia skiriasi tuo, kad herojai čia tarsi susikeičia vietomis. Dieviškas kūrėjos galias čia demonstruoja sena moteris, o jos kūrybos objektas- jaunas valkata. Įdomus efektas, kai susitinka senatvės patirtis ir jaunystės veržlumas.

„Didžiosios sąvokos, tokios kaip tiesa, tikėjimas, ištikimybė, pasiveja mus gyvenimo saulėlydyje. Jos neegzistuoja, kol jaunystėje laimė veriasi tiktai kaip visko kaita, o ne tai, kur ir su kuo mes esame, ir ne tai, kas mes ir kas mus supa“, – teigia profesorius Leonidas Donskis. Tie žodžiai – dar vienas raktas į pjesę ir kartu į gyvenimą.

Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo problemas. Jaunas rašytojas Mykolas Sauka, už pirmą apsakymų knygą „Grubiai“ pelnęs Kazimiero Barėno premiją, teigia, kad „seno žmogaus naktinė hierarchija: apačioje – naktipuodis, prie lovos, stiklinėje, – dantų protezai. Ryte svarbu nesupainioti, kurioje taroje plūduriuojančius dalykus susidėti į burną“. Skamba drastiškai, bet kartais gyvenimas žiaurus, ypač senatvėje, kai užpuola negalios, ligos. Kartu galima pažerti daugybę pavyzdžių apie solidaus amžiaus filosofus, rašytojus, mokslininkus, valstybių vadovus, stebinančius savo sukaupta išmintimi, proto ir kūno galiomis.

Teatras šia pjese ragina atidžiau pažvelgti į seną žmogų. Ne tik scenoje, bet ir realiame gyvenime. Senatvės- jaunystės tema duos impulsą įvairioms miesto institucijoms giliau pagvildenti šią temą ir prie senatvės kokybės pagerinimo prisidėti konkrečiais darbais. Sakykim, surengti labdaros akciją ir slaugos ligoninei (ar panašaus pobūdžio įstaigai) nupirkti trūkstamos medicininės įrangos. Juozo Miltinio dramos teatras ta intencija žada paaukoti lėšas, gautas už premjerinio spektaklio bilietus.

RUGSĖJIS

Kaip įveikti baimės sindromą

Rugsėjo mėnesį Juozo Miltinio dramos teatras kartu su Šiaulių dramos teatru statys šiuolaikinę turkų dramaturgo Tundžero Džiudženoglu pjesę „Lavina“. Pjesės siužeto centre – baimės sindromas, apėmęs vieną kalnų kaimelį. Žiaurūs įstatymai, kuriems pasipriešinti gali tik labai stiprios valios žmogus. Pjesėje paliečiamos aktualios nūdienos problemos: emigracija, terorizmas, prievarta.

Šiandienos pasaulį krečia baimės karštinė. Žmonės kasdien pilte užpilami įvairiomis grėsmėmis: karo, ligų, nedarbo ir etc. Terorizmo išpuoliai. Uraganai, žemės drebėjimai, cunamiai. Kartais kasdienės fobijos gąsdina labiau nei gamtos katastrofos, kurios atrodo kažkur toli. Kaip nugalėti baimę moko įvairios dvasinės praktikos, gausybė knygų šia tema. Tačiau įtaigus meno kūrinys dažnai gali būti kur kas efektyvesnis vaistas nuo šios ligos.

Spektaklis „Lavina“ kviečia panevėžiečius įsigilinti į baimės temą vardan dvasinės ramybės. Į spektaklio inicijuotą bendrą projektą įsijungs dvasininkai, psichologai, menininkai ir kitų sričių atstovai.

Prisiminkime popiežiaus Jono Pauliaus II dvasinį palikimą, kuris gali būti apibūdinamas žodžiu: „Nebijokite“. Šis žodis nuo pirmųjų pontifikato dienų buvo popiežiaus gana dažnai kartojamas. Lankydamasis Lietuvoje ir susitikęs su Vilniaus universiteto bendruomene popiežius sakė: „Nebijokite, bičiuliai, atverti durų Kristui! Jis pažįsta žmogaus širdį ir moka atsakyti į skaudžiausius jo nerimo klausimus. Jis kviečia mus kartu darbuotis ir kurti tikrai laisvą, vieningą žmoniją“.

SPALIS

Nusikaltimas ir bausmė

Žymus Lenkijos režisierius Andžejus Vaida (Andrzej Wajda), su bičiuliu aptardamas vieną karikatūrą, kurioje Dievas atsisako atsiliepti į telefono skambutį iš Lenkijos , teigia, kad jis tikrai kalbėtų, jei paskambintų kino ir teatro legenda Kšištofas Zanusis (Krzysztof Zanussi). Tai tas žmogus, kuris galėtų diskutuoti su Dievu apie šiandienos pasaulio moralines vertybes.

Panevėžiečiams būtina išnaudoti unikalią progą, kad Juozo Miltinio dramos teatre režisuodamas spektaklį mieste kurį laiką gyvens kino, teatro, literatūros korifėjus K. Zanusis.

Nauja K. Zanusio pjesė „Mirties nuosprendis antrininkui“, kuri bus statoma Juozo Miltinio dramos teatre spalio mėnesį, aštriai ir giliai polemizuoja nusikaltimo ir bausmės tema. Istorija mums duoda pamokas, kad yra tokių nusikaltimų, kuriems negalioja senaties terminas. Šis spektaklis duos progą įvertinti šias pamokas, pasitelkus įvairias formas.

Literatūros kritikai pabrėžia šios pjesės stiprią moralinę poziciją, paremtą estetiniu skoniu ir didžiuliu istorinių žinių bagažu. Moralinės vertybės istorinių lūžių fone ypač aktuali šiandienos tema.

„Žmogaus vystymosi procesą laikau absoliučia vertybe. Bet turime tobulėti visais įmanomais aspektais – ne tik intelektualiai, ne tik materialiai, bet ir dvasiškai. Turime savo ribas, bet turime ir didžiulį potencialą. Ir vadovaudamiesi tuo potencialu, galime daugiau ar mažiau nuveikti.

Todėl jaučiu atsakomybę už kiekvieną teiginį, kurį žiūrovas randa mano filmuose, mano režisuotuose spektakliuose, o skaitytojas mano knygose. Savo kūriniuose visada keliu klausimą – ar tai pasitarnaus mano amžinai kovai prieš barbariškumą?“ – teigia K. Zanusis.

Pasaulyje K. Zanusis žinomas kaip vienas iškiliausių kino režisierių, „moralinio nerimo kino“ atstovas, kurio filmai pelnę aukščiausius apdovanojimus prestižiniuose kino festivaliuose, tarp jų – Kanų, Berlyno, Maskvos,Venecijos. Kartu jis yra operos ir dramos spektaklių režisierius, dokumentinių filmų autorius.

LAPKRITIS

Žvilgsnis į Maidaną

Netolimos skaudžios istorijos pamokos – Maidano įvykiai, kuriuos visi stebėjome sulaikę kvapą. Stebėjome per atstumą, girdėdami įvairias įvykių traktuotes, žiniasklaidos pateikiamą informaciją, pasakojimus iš antrų lūpų. Atrodo tiek daug matyta, sužinota, tačiau dar vis per mažai, norint suprasti tikrąją proeuropietiško sąjūdžio esmę.

„Ukrainos likimas – tai daugiau nei vienos tautos ar šalies likimas. Ukrainos įvykiai lemia Rytų Europos ir Europos vienybės likimą. Kartais atrodo, kad Lietuva tą supranta geriau nei Briuselis“ – teigia knygos „Maidano dienoraštis“ autorius Andrej Kurkov.

Lapkričio mėnesį Juozo Miltinio dramos teatras paminės Maidano metines, pastatydamas šiuolaikinės ukrainiečių rašytojos Natalijos Vorožbit pjesė. Ją statys Kijevo nacionalinio Ivano Franko vardo teatro meno vadovas ir režisierius Stanislavas Moisijevas.

Ši tema vėl duoda peno įvairiems renginiams, diskusijoms apie sudėtingą Ukrainos kelią į Europos erdvę – geopolitinę ir civilizacijos. Teatras tikisi pasikviesti dabartinį Kijevo merą, buvusį

panevėžietį Vitalijų Kličko.

Juozo Miltinio dramos teatro vadovas

Linas Zaikauskas

pb_section]