Kultūros ministerijai pateikti 104 pasiūlymai skirti Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijas.

Už reikšmingiausius metų darbus ir už ilgametį kūrybos indėlį į teatro meną laureatams kasmet įteikiami atminimo ženklai „Auksinis scenos kryžius“, o už sėkmingas naujų sceninės išraiškos formų paieškas – atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“.Į apdovanojimus pretenduoja dramos, šokio spektakliai, lėlių spektakliai. Juos pateikė tiek teatrai, tiek pavieniai kūrėjai.

Panevėžiečiai taip pat ministerijai pateikė šešis 2018 metais pastatytus spektaklius – keturis pateikė J. Miltinio dramos teatro meno vadovas Andrius Jevsejevas, o du – Lėlių vežimo teatras.

Lėlininkai pateikė du spektaklius

Panevėžio lėlių vežimo teatro vadovas Antanas Markuckis naujienų portalui JP pasakojo, kad kultūros ministro sudarytai komisijai vertinti pateikė 2018 metais pastatytus du spektaklius.

„Pateikėme pernai vasario 28 dieną pristatytą Samuelio Beketo teatrinė fantaziją „Beketo bliuzas“ ir tais pačiais metais lapkričio 23 dieną pristatytą „Anderseno sapnas (Alavinis kareivėlis)“. Pirmąjį spektaklį Lėlių vežimo teatre statė režisierius iš Rusijos Mytiščių miesto Ivanas Čabanovas, o „Anderseno sapną“ pagal H. K. Anderseno pasaką  – žymi režisierė iš Ukrainos Charkovo miestovalstybinio akademinio lėlių teatro Oksana Dmitrijeva. Beje, jau daug metų neteikdavome darbų „Auksinio scenos kryžiaus“ nominacijai. Tačiau šiais metais nusprendėme vėl pabandyti – gal mūsų spektakliai verti apdovanojimų“, – svarstė A. Markuckis ir aiškino, kad komisijai išsiųsta ir spektaklių video medžiaga.

Vertins iki kovo 8-osios

Kaip fizinis asmuo Kultūros ministerijai vertinti 2018 metais pastatytus spektaklius J. Miltinio dramos teatre pateikė teatro meno vadovas A. Jevsejevas. Pateikti keturi spektakliai: „Pabudimas“, „Roberto Zucco“, „Zygfridas“ ir „Aklieji“.

Pasak meno vadovo, vertinimo komisijai išsiųsta ir spektaklių vaizdo medžiaga.

„Pateikėme vertinti spektaklius ir nenurodėme jokios nominacijos. Tai turi atlikti vertinimo komisija, kuri pasižiūrėjusi spektaklius įvertins, į kokias nominacijas gali spektakliai pretenduoti. Komisija gali įvertinti režisieriaus, aktorių, scenografų, kompozitoriaus darbus. Juolab kad vertinimo komisija – solidi ir gali nustatyti, peržiūrėjusi spektaklius, kokios nominacijos jie verti. Galbūt net gi įsteigti savo sumanytą nominaciją. Beje, kai kuriuos spektaklius komisija matė, o įvertinti juos turi laiko iki kovo 8 dienos“, – aiškino A. Jevsejevas.

Komisija

Siūlymus skirti premijas vertins devynių narių komisija, susidedanti iš teatrologės Margaritos Alper, šokio kritikės Godos Dapšytės, teatrologės Linos Klusaitės, muzikos kritikės Rasos Murauskaitės, teatrologo Martyno Petriko, scenografės Jūratės Račinskatės, teatro kritikės Ingridos Ragelskienės, šokio kritiko, menotyrininko Helmuto Šabasevičiaus ir aktoriaus Remigijaus Vilkaičio.

Komisija, įvertinusi pasiūlytus teatro meno kūrėjų darbus, sudarys nominantų sąrašą, jis bus paskelbtas Kultūros ministerijos interneto svetainėje iki kovo 8 dienos.

Premijų įvairovė

Kasmet skiriama 17 premijų, iš jų viena premija gali būti skiriama už ilgametį kūrybos indėlį į teatro meną  ir viena – už sėkmingas naujų sceninės išraiškos formų paieškas.

Premijoms gauti gali būti pristatomi profesionalaus teatro meno kūrėjai ir tyrinėtojai: režisieriai, dramaturgai, scenografai, kostiumų ir grimo dailininkai, šviesų dailininkai, videografai, choreografai, kompozitoriai ir muzikos atlikėjai, dirigentai, aktoriai, šokėjai, baleto artistai, operos, operetės, miuziklo atlikėjai, teatro istorikai, teoretikai bei kritikai.

Kandidatus premijoms gauti turi teisę siūlyti profesionalūs teatrai, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Valstybės teatrų asociacija, Scenos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Šiuolaikinio šokio asociacija, fiziniai asmenys.

Kaip ir kasmet premijos bus įteikiamos Tarptautinės teatro dienos proga kovo pabaigoje. Šiemet renginys vyks Valstybiniame Šiaulių dramos teatre.

Raimonda Mikučionytė JP.lt

JP, KM nuotr.