Garbingą 80-ies metų sukaktį šią savaitę minėsianti ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Eleonora Matulaitė atsiduso nė nepastebėjusi, kaip scenoje prabėgo net keli spalvingi dešimtmečiai. „Prieš 61-erius metus atėjau į Panevėžio dramos teatro aktorių ruošimo studiją. Tačiau man atrodo visai neseniai“, – su šypsena sakė aktorė.

E. Matulaitė tvirtino puikiai prisimenanti ir tik geru žodžiu mininti savo mokytojus, kurie padarė neišdildomą įspūdį ne tik kaip pedagogai, bet ir sužavėjo savo aktoriniais gebėjimais. Jų gretose – žymūs teatro grandai: Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis, Gediminas Karka, Jonas Alekna, Kazimieras Vitkus.

Atsiskleisti jos talentui, kaip pati sako, buvo lemta dar studijų metu. „Tada pradėjo aktorius įvedinėti į spektaklius. Gavau pagrindinį vaidmenį režisieriaus G. Karkos spektaklyje „Pirmasis Viki balius“, statytą latvių dramaturgo Gunaro Priedės pjesės motyvais. Šis pasirodymas ir vaidmuo man atnešė sėkmę – netrukus buvau priimta į teatrą“, – savo karjeros pradžią prisiminė Aukštaitijos teatralams puikiai pažįstama aktorė.

Sėkmingas debiutas, anot E. Matulaitės, atnešęs ir didžią bei gražią draugystę su kaimynais iš Latvijos. Aktorė atvira: tuo metu tempas buvęs sunkiai pakeliamas, tačiau darbas labai įdomus.

Metai kaip vaidmenys

„Savaitgaliais vaidindavome, kaip jie sakydavo, „sumuštinį“. Tai reiškia, jog šeštadienį pasirodydavome su „Komivoježieriaus mirtimi“, sekmadienio vidurdienį – „Pirmuoju Viki baliumi“, o vakare – „Makbetu“, – spektaklių kaleidoskopą vardijo E. Matulaitė.

Šešis dešimtmečius scenoje karaliaujančios aktorės kraityje – daugiau nei šimtas sukurtų įsimintinų vaidmenų ir nesuskaičiuojama galybė pasirodymų teatro scenoje. „Vaidinau J. Miltinio pastatymuose: A. Vienuolio „Prieblandoje“, Moljero „Apgautas vyras“ – su šiais spektakliais skersai ir išilgai išvažinėjome visą Lietuvą.“

Aktorei nusišypsojusi laimė ne tik vaidinti šio legendomis apipinto režisieriaus spektakliuose. Viename jų, B. Džonson spektaklyje „Valponė“, scenos partneriu tapęs ir pats Maestro.

J. Miltinio dramos teatro aktorės atmintyje įsirėžusios ir lenkų režisieriaus Kšištofo Zanusio statyto spektaklio „Hybris“ repeticijos. Pastarosios vyko ne teatre, kaip įprasta, bet Lenkijoje, režisieriaus dvare, apsuptame miškų ir uodų galybės, laisvai lakstančių net septynių šunų ir porelės kačių.

„Gyvūnai dalyvaudavo ir repeticijose. Katė vartydavosi ant fortepijono, pora šunų – nuolatinių repeticijų mėgėjų – įsitaisydavo foteliuose ir snausdavo, retkarčiais pramerkdami akis. O vos pasibaigus – ramiai sau išeidavo. Vakarais dvare įrengtoje mažytėje kino salėje žiūrėdavome K. Zanusio sukurtus filmus“, – dalijosi prisiminimais E. Matulaitė.

Kupina idėjų

„Būdavo laikotarpių, kai negaudavau nė mažiausio vaidmenuko“, – atviravo aktorė ir suskubo paneigti, jog dėl to visai neliūdėjusi.

„Visuomet vadovaujuosi kažkada seniai išgirstu posakiu, jog net ir juodžiausias debesis turi sidabrinį pakraštį“, – prisipažino, jog tuomet ir imdavusi ieškoti to išsigelbėjimo nuo sąstingio. Kurdavo gobelenus, drabužių kolekcijas, batiką, tapė, rašė literatūrines kompozicijas M. K. Čiurlionio kultūros ir paramos fondui.

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenė, bendradarbiaudama su asociacija „Bitės namai“, neseniai E. Matulaitei pasiūlė sukurti edukacinį filmą, skirtą Lietuvos 100-mečiui paminėti. Netrukus gimė filmas – spektaklis „Graži prigimties daina“. Jis pirmasis iš „Didžiosios moterys – nepriklausomybės šauklės“ ciklo. Jo sumanytojos – G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanotos moterys – Jerutė Vaičekauskienė bei Amerikos lietuvė Diana Bieliauskaitė-Vidutienė.

Aktorė sakė nedvejodama pasirinkusi herojėmis dvi rašytojas – Gabrielę Petkevičaitę-Bitę ir Juliją Žemaitę. „Visa tai kūrėme kartu su dukra Eleonora Koriznaite, nes viena kitą suprantame iš pusės žodžio“, – sakė režisieriaus kėdėn atsisėdusi aktorė.

Tai – ne pirma tokia patirtis jos kūrybiniame kelyje. Tačiau vieną etapą moteriai norisi išskirti iš kitų. E. Matulaitė kurį laiką rašė pjeses – pasakas vaikams. Jos netruko nugulti į atskirą knygą, o paskui užgimė vaikų teatras „Naminukas“. Daugiau nei dešimtį metų ji kartu su kolegėmis leidosi į keliones po Lietuvą, vaidino autoriniuose spektakliuose.

Savo žinias ir patirtį aktorė įprasmino ne tik rampų šviesoje skęstančių teatrų scenose, bet ir lietuviškuose kino filmuose „Naktys be nakvynės“, „Šulinys“, „Mano mažytė žmona“, „Chameleonas“, „Poetas“.

E. Matulaitė sako lig šiolei esanti kupina kūrybiško stimulo ir nenorinti sėdėti sudėjusi rankų. Šiuo metu aktorė prisipažino rašanti pjesę monospektakliui „Kokio gražumo saulė“, kuriame bus kalbama apie tai, kaip iš skaudžių prisiminimų gimsta aukščiausio lygio poezija.

O ir tai, pasak jos, ne riba. „Turiu ir daugiau sumanymų, tik limituotą laiką“, – šiltai kalbėjo aktorė.

 

Rasa Karvelytė

SEKUNDĖ

2018-05-25

Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/atsidavusi-sirdies-namams-teatrui/